išgalėjimas — dkt. Vartótojų išgalėjimas pir̃kti prekès ir pãslaugas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apgalėjimas — sm. (1) 1. nuveikimas, kovos laimėjimas, viršaus paėmimas: Pabėgėli, sugrįžk ten, kur teisybė ir apgalėjimas V.Kudir. 2. refl. pajėgimas: Per neapsigalėjimą paliko ir dobilai nevežti Šts. galėjimas; apgalėjimas; įgalėjimas; išgalėjimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
galiava — (neol.) sf. išgalėjimas, galimybė: Iš žemlapių oro spėjimo galiava didėja rš … Dictionary of the Lithuanian Language
galėjimas — sm. (1) → galėti. 1. pajėgimas, jėga, sveikata; sugebėjimas: Dėl galėjimo jis galėtų prašyti, bet naudos jam iš to jokios nebūtų rš. Tas žvengti tegalėjimas man, kaip sau nori, visai nepatinka J.Jabl. Kokis čia negalėjimas – ateiti galiu Nmn.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nugalėjimas — sm. (1) DŽ → nugalėti: Jo veide, akyse, lūpose šypsena žmogaus, kuris džiaugiasi nugalėjimu, nepigiai jam atsiėjusiu A.Vencl. Imperializmo jėgų nugalėjimas negali ateiti pats, jį reikia iškovoti (sov.) sp. Čia ir yra nugalėjimo tikslas rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagalėjimas — sm. (1) → pagalėti: 1. Iš pagalėjimo (pagal pagalėjimą) K. Kits kitam girias, jei ne kuo kitu, tai bent savo pagalėjimu Vaižg. Davė ... kožnam pagal savo pagalėjimą RBMt25,15. 2. Grįžtantį sveikina visi už pagalėjimą to kraugerio rš. galėjimas;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pergalėjimas — sm. (1) → pergalėti: Padėkoti už suteiktą pergalėjimą rš. Esi visokio pergalėjimo davėjas MKr41. Norėtumbim su linksmybe giedoti apie pergalėjimus Ns1857,6. Kariavimop liaupsė pergalėjimo kurstė DP542. | refl.: Bet, skaitęs kokį žodį apie… … Dictionary of the Lithuanian Language
įgalėjimas — sm. (1) 1. pajėgumas, jėga; sveikata: Jis tur daug dvasės įgalėjimo KI506. Įgalėjimo, jėgų, sugebėjimo pakaks rš. Jis pasižymi visur ir visuomet nepaprastu dinamizmu, nepaprastu įgalėjimu rš. Prie to darbo žadame ir mes su visu įgalėjimu… … Dictionary of the Lithuanian Language
įstanga — sf. (1) DŽ, įstangà (3a) BŽ585, į̃stanga (1) K 1. pajėgumas, išgalė, išgalėjimas, įstengimas: Neturiu įstangõs namų pastatyti Šv. Daug ką čia reiktų taisyti, bet įstangõs nėra NmŽ. Kad būtų įstangõs, žmogus galėtumi rudenį susiarti laukus,… … Dictionary of the Lithuanian Language
